Darbo Teisė

Jaunimo užimtumo nuostatai

Jaunimo užimtumo nuostatai

Į tautos jaunimą žiūrima kaip į tautos ateitį, todėl labai svarbu juos nukreipti teisingomis kryptimis ir apsaugoti nuo išnaudojimo darbe. Darbas pagal įstatymą1 apibrėžiamas kaip žmogiškosios, intelektinės, techninės ar fizinės pastangos, naudojamos mainais į nuolatinį ar laikiną atlyginimą. 1980 m. Federaliniame įstatyme Nr. 8 dėl darbo santykių reguliavimo (toliau – aktas) yra specialių nuostatų dėl tautos jaunimo. Įstatymo 20–26 straipsniuose reglamentuojamas jauno asmens darbo sutarties sąlygų reglamentavimas, o šiame skirsnyje jos vertinamos ir nagrinėjamos.

Pirma, svarbu suprasti, kas visi patenka į “jaunimo” apibrėžimą. Šis terminas šiame įstatyme nėra apibrėžtas, todėl reikia išnagrinėti bendrą šio termino reikšmę. Apskritai terminas “jaunystė” reiškia gyvenimo etapą nuo vaikystės iki pilnametystės. Amžius, iki kurio asmuo turėtų būti vaikystėje, neminimas, tačiau 1985 m. Federalinio įstatymo Nr. 5 dėl Jungtinių Arabų Emyratų valstijos civilinių sandorių įstatymo 86 straipsnis, asmuo pasiekia diskrecinį amžių 7 metų amžiaus, o to paties įstatymo 85 straipsnyje nustatyta, kad asmuo Jungtiniuose Arabų Emyratuose pilnametystės amžių pasiekia 21 metų. Todėl, kadangi jaunesnis nei 7 metų amžius yra vaikystė, o 21 metų ir vyresnis amžius yra suaugęs, jauno žmogaus amžius turėtų būti nuo 7 metų iki 21 metų.

Šiame straipsnyje aptariamos jaunimo užimtumą reglamentuojančios nuostatos. Įstatymo 20 straipsnyje nustatytas minimalus jaunuolio amžius, nuo kurio jis gali įsidarbinti, ir nustatyta, kad bet kurios lyties jaunuolis, norėdamas įsidarbinti, turi būti sulaukęs minimalaus 15 metų amžiaus. Todėl jaunimo užimtumą reglamentuojančios nuostatos taikomos jaunimui nuo 15 iki 21 metų. Jaunesnio nei 15 metų jaunuolio įdarbinimas Jungtinių Arabų Emyratų valstijoje būtų neteisėtas. Dėl šios priežasties įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys, prieš įdarbindamas jaunuolį, turi imtis priemonių patvirtinti jaunuolio amžių. Darbdavys turėtų saugoti jaunuolio asmens bylą ir privalo saugoti byloje esančius dokumentus, įrodančius jaunuolio amžių. Jaunimo personalo byloje turi būti saugomi šie dokumentai:

1. Gimimo liudijimas, oficialus jo išrašas arba amžiaus įvertinimo pažymėjimas, išduotas kompetentingo gydytojo ir patvirtintas kompetentingų sveikatos priežiūros institucijų. (siekiant įrodyti ir patvirtinti, kad jaunuolis yra darbingo amžiaus)

2. Reikalaujamą kompetentingo ir patvirtintą praktikuojančio gydytojo išduotą tinkamumo dirbti pažymėjimą.

3. Raštiškas jaunuolio auklėtojo ar kuratoriaus sutikimas.

Be to, įstatymas numato, kad darbdavys turi tvarkyti specialų registrą, kuriame būtų esminė informacija apie jauną asmenį darbo vietoje. Registre turi būti pateikta informacija apie jaunuolio vardą, pavardę ir amžių, jaunuolio auklėtojo ar kuratoriaus vardą ir pavardę, gyvenamąją vietą, įdarbinimo datą ir darbą, kuriam jaunuolis dirba. Įdarbinimo data skirta patvirtinti, kad darbingo amžiaus jaunuolis, kai jis dirba. Reikia išsiaiškinti jaunimo profesinį vaidmenį, nes jauniems žmonėms leidžiama dirbti tik tuos darbus, kurie jiems laikomi saugiais. Įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama įdarbinti nepilnamečius pavojingomis, sunkiomis ar jų sveikatos būklėms kenksmingomis sąlygomis. Aplinkybės ir aplinka, kurios laikomos pavojingomis ir kenksmingomis jaunimo sveikatai, nustatoma darbo ir socialinių reikalų ministro sprendimu, šiuo klausimu pasikonsultavus su kompetentingomis institucijomis. Čia atsižvelgiama tik į fizinę jaunuolio sveikatą, tačiau priėmus pakeitimą, į dabartinį įstatymą taip pat turėtų būti įtraukta nuostata dėl proto ir psichinės sveikatos apsaugos, nes jaunystė yra amžius, kai protas įspaudžiamas labai greitai ir lengvai, todėl būtina jį pašalinti iš etikos, Amorali ir neteisėta veikla.

Be to, įstatymas numato, kiek laiko jaunam asmeniui leidžiama dirbti, atsižvelgiant į valandas ir valandų skaičių. 23 straipsnyje numatyta, kad jaunas asmuo gali būti įdarbintas tik dienos metu, tačiau ši nuostata taikoma tik darbui pramonės įmonėse. Todėl nėra jokių apribojimų jaunimui naktį įsidarbinti ne pramonės įmonėse, o kitose darbo vietose. Tai taip pat suteikia žodžio “naktis” reikšmę kaip C laikotarpį.Iš eilės einančios valandos, įskaitant bent laikotarpį nuo 8 val. iki 6 val. ryto. Pagal VDU 25 straipsnį maksimalus jaunimo darbo laikas ribojamas iki 6 valandų per dieną. Šios darbo valandos taip pat apimtų poilsio, maitinimo ar maldų intervalus. Intervalai kartu turėtų trukti mažiausiai valandą ir gali būti daugiau, bet niekada ne mažiau. Be to, intervalas arba intervalai turi būti nustatyti taip, kad jaunuolis nedirbtų daugiau kaip keturias valandas iš eilės ir nebūtų laikomas darbo vietoje ilgiau kaip septynias valandas iš eilės. Be to, įstatyme taip pat išvardytos nuostatos, draudžiančios jaunimui dirbti viršvalandžius arba išlaikyti juos darbo vietoje po darbo valandų, arba leisti jaunimui dirbti poilsio dienomis, įskaitant penktadienius ir valstybines šventes.

Kartais vystymosi ir reabilitacijos tikslais būtina, kad jaunuolis būtų priverstas dirbti ilgiau arba dirbti poilsio dienomis. Tokiais atvejais įstatymas numato specialią nuostatą filantropinėms ir švietimo įstaigoms, pagal kurią joms gali būti netaikomos minėtos nuostatos, jei Darbo ir socialinių reikalų ministerija mano, kad tai tikslinga. Tai nėra taisyklė, o tik Darbo ir socialinių reikalų ministerijos diskrecija, kuri, prieš suteikdama išimtis, privalo atsižvelgti į visus būtinus faktus ir aplinkybes.

Šių nuostatų turi nepamiršti darbdaviai, jų atstovai, globėjai ir jaunuolio kuratoriai. Kadangi įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad jie yra ir bus iš dalies atsakingi už aukščiau išdėstytas įstatymo nuostatas.

1980 m. federalinis įstatymas Nr. 8 dėl darbo santykių reguliavimo

Leave a Comment