Apmaudu girdėti apie vaikų darbą šiame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, nes šis klausimas buvo keliamas nuo seniausių laikų ir tebevyksta šiandien. Tai tarsi nesibaigianti problema. Kai kalbame apie vaikų darbą, galime jį susieti su vaikų išnaudojimu, vaikų vergove ir prekyba vaikais. Vaikų darbas gali būti apibrėžiamas kaip vaikų iki 18 metų, kurie yra priversti dirbti nelegaliai, išnaudojimas, galintis jiems pakenkti fiziškai ir psichologiškai. Šiame numeryje atrasime priežastis, kurios prisideda prie vaikų darbo, taip pat šios temos sprendimus.
Pirmajame internetiniame “New York Times” straipsnyje pavadinimu “Vaikai vergijoje, skurdžiausi Haičio vargšai” aptariamas vaikų darbas, įvykęs Conaives, Haityje. Haitis, nukentėjęs nuo uraganų ir tropinių audrų, dėl niokojančio ekonomikos poveikio, kurį sukėlė gaivalinė nelaimė, pakeitė savo Haičio visuomenę iš turtingos į neturtingą ir iš neturtingos į skurdesnę. Dėl to daugelis skurdžiausių šeimų išgyveno sunkius laikus, ieškodami kasdienių poreikių, ypač maisto. Neturtingiausi tėvai turėjo dirbti ir siųsti savo vaikus į turtingas šeimas arba į neturtingas šeimas, kurios bent kartą per dieną galėjo išmaitinti savo vaikus. Deja, vaikams, kurie buvo išsiųsti atgal, nebuvo suteiktas nemokamas maistas. Jie turėjo būti tarnai ir valyti šeimininko namus, o kiti vaikai ėjo į mokyklą. Tuo tarpu jų tėvai turėjo kažkur dirbti ir pažadėjo jiems, kad jie sugrįš, kai galės sau leisti aprūpinti savo vaikus.
Atsakydamas į šį straipsnį matau, kad stichinės nelaimės ne tik sunaikina pastatus ar kitus objektus, bet ir daro įtaką nukentėjusios šalies ekonominei padėčiai. Galiausiai nelaimingi piliečiai susiduria su skurdu, o tie, kurie negali sau leisti leisti leisti savo vaikų į mokyklą, privers juos dirbti. Todėl, mano nuomone, prasta ekonominpadėtis lemia skurdą ir galiausiai prisideda prie vaikų darbo problemos. Su skurdu susiduriantys žmonės negali sau leisti leisti leisti savo vaikų į mokyklą, o šie nelaimingi vaikai negali sau leisti gyventi taip, kaip kiti vaikai. Maisto, pastogės ir drabužių poreikis stumia jų vaikus į priešlaikinio gimdymo spąstus. Tačiau skurdas nėra vienintelvaikų darbo priežastis. Kitos dažniausios priežastys yra tėvų neraštingumas, žemas socialinis statusas, išsilavinimo stoka ir tėvų poveikis, pigios darbo jėgos šaltinių išnaudojimas.
Antrasis “The Star” straipsnis (2010 m. balandžio 6 d.) pavadinimu “Elgetavimas vyksta šeimoje” yra apie Mianmaro bendruomenę, elgetaujančią pragyvenimui. Penkių vaikų mama prisipažino, kad anksčiau elgetaudavo su mama, kai ji buvo jauna mergaitė, o dabar atrodo, kad jos vaikai seka jos pėdomis. Klange vaikų, klajojančių ir maldaujančių pinigų, matymas pastaraisiais dešimtmečiais buvo normalus scenarijus. Vaikų elgetos, paklausti apie savo tėvus, sako, kad jų tėvai yra mirę. Tuo tarpu kai kurie elgetos sąmoningai pastojo, kad galėtų nešioti kūdikius, o kai kūdikiai užaugo, jų prašoma elgetauti taip, kaip jų motinos.
Atsakydamas į antrąjį straipsnį supratau, kad tėvams iš tiesų neatsakinga paveldėti elgetavimo kultūrą iš savo vaikų. Mano nuomone, pagrindinė priežastis minėtu atveju yra švietimo stoka ir tėvų informavimas apie švietimo svarbą. Vaikai, nepriklausomai nuo jų bendruomenės ar rasės, turėtų būti mokomi ir siunčiami į mokyklą. Kalbant apie mane, tėvai, kurie prašo savo vaikų elgetauti ir dirbti, turi neigiamą mąstyseną. Tokie tėvai galvoja tik apie pasipelnymą iš savo kūno ir kraujo. Jei jie yra pakankamai išmintingi, jie turėtų žinoti, kad švietimas yra svarbiausia gyvenimo sudedamoji dalis, galinti padėti užtikrinti geresnį gyvenimą jų vaikams. Neraštingi ir neišmanantys tėvai nesupranta sveiko ir tinkamo savo vaiko fizinio, pažinimo ir emocinio vystymosi poreikio. Jie patys yra neišsilavinę ir neapšviesti, todėl nesuvokia švietimo svarbos savo vaikams.
Trečiajame internetinio žurnalo “Health and Style” straipsnyje siūlomi keli vaikų darbo sprendimai. Minėta, kad nėra stebuklingų šios problemos sprendimų, tačiau jei pastangos dedamos kolektyviai, problemas galima išspręsti lėtai. Vienas iš šiame straipsnyje siūlomų sprendimų yra teikti finansinę pagalbą tėvams. Be to, taip pat turėtų būti įgyvendintas nemokamas įėjimas į mokyklą, siekiant sumažinti tėvų, turinčių žemą finansinį lygį, finansinius suvaržymus. Paliktų vaikų darbininkų priėmimas į draugijos namus taip pat galėtų padėti suteikti išsilavinimą šiems nelaimingiems vaikams. Be to, teisėsaugos institucijos turėtų aktyviai ginti vaikus darbininkus pagal įstatymus. Galiausiai taip pat siūloma pagerinti ekonomines sąlygas, kad būtų užkirstas kelias vaikų darbui.
Visiškai sutinku su visais aukščiau esančiame straipsnyje siūlomais sprendimais. Tiesa, kad tėvai, turintys prastų finansinių žinių, turėtų gauti finansinę pagalbą iš atitinkamų šalių, pavyzdžiui, vyriausybės. Jei nebus teikiama jokia finansinė pagalba, tikriausiai bus galima pasinaudoti įsidarbinimo galimybėmis, kad būtų palengvinta jų našta. Tėvai taip pat turėtų būti informuoti apie švietimo svarbą gyvenime, kad suprastų, jog vaikų prašymas dirbti niekada nepadės jiems išsilaisvinti iš skurdo. Tuo tarpu nemokamas įėjimas į mokyklą iš tiesų yra gera idėja, kad neturtingi vaikai negalėtų užsiimti priešgimdyminiu darbu. Dauguma šių vaikų nėra siunčiami į mokyklą dėl finansinių problemų. Todėl, siūlydami nemokamą įėjimą į mokyklą, tėvai nebeturėtų pasiteisinimų, kodėl nesuteikia savo vaikams tinkamo išsilavinimo. Tačiau ši idėja būtų buvusi geresnė, jei vyriausybė būtų suteikusi ne tik nemokamą įėjimą į mokyklą, bet ir nemokamą išsilavinimą. Tai reiškia, kad vadovėliai ir kiti daiktai atiduodami nemokamai. Mano nuomone, kitos alternatyvios priemonės, pvz., vaikų apgyvendinimas internatinėse mokyklose, taip pat yra veiksmingas būdas suteikti jiems išsilavinimą. Tai padės vaikams sutelkti dėmesį į savo studijas, o tėvai taip pat galės sutelkti dėmesį į savo darbą. Be to, taip pat būtina stiprinti įstatymą, kad įstatymais būtų apsaugoti vaikai darbininkai. Tiesą sakant, vaikų siuntimas į mokyklą turėtų būti privalomas. Galiausiai visiškai sutinku, kad reikėtų gerinti ekonomines sąlygas, kad būtų užkirstas kelias vaikų darbo tęstinumui. Iš tiesų, prastos ekonominės sąlygos gali paskatinti suaugusiuosius, ypač tėvus, užsiimti vaikų darbu, nes jis laikomas vienu iš finansavimo šaltinių.
Baigdamas noriu pasakyti, kad skurdas, išsilavinimo stoka, prastos ekonominės sąlygos ir prastos finansinės sąlygos yra nustatytos vaikų darbo priežastys. Nėra jokių abejonių, kad vaikų darbas yra nežmoniškas, nes vaikai yra išnaudojami ir verčiami dirbti kitų labui. Todėl griežtai prieštarauju šiam klausimui, nes, kad ir kokios būtų priežastys, vaikai turi teisę gyventi gerą gyvenimą ir džiaugtis savo vaikyste kaip ir kiti laimingi vaikai. Pragyventi dirbant ar elgetaujant yra ne vaiko, o tėvų atsakomybė. Vaikai yra ateities karta, kuri ves mūsų tautą. Todėl turėtume suteikti jiems išsilavinimą, kad jie galėtų būti sveiki žmonės. Atminkite, kad jų nesėkmės yra mūsų nesėkmės.
